Dantų skausmas – tai vienas nemaloniausių ir stipriausių skausmo pojūčių, su kuriuo dažnas žmogus susiduria bent kartą gyvenime. Viena dažniausių tokio skausmo priežasčių – danties pulpitas. Tai ne tik nemalonus, bet ir pavojingas sveikatai procesas, reikalaujantis skubaus gydymo. Visgi, ką daryti, jei stiprus skausmas užklumpa naktį ar savaitgalį, kai odontologo paslaugos nepasiekiamos? Ar galima bent laikinai palengvinti simptomus namų sąlygomis?
Kas yra pulpitas ir kodėl jis atsiranda?
Pulpitas – tai danties pulpos, kitaip vadinamos danties nervu, uždegimas. Pulpa yra minkštas audinys danties centre, kuriame yra nervų, kraujagyslių ir jungiamojo audinio. Kai šie audiniai uždegami, dažniausiai dėl infekcijos, žmogus pradeda jausti stiprų, pulsuojantį, dažnai nepakenčiamą skausmą. Pagrindinė pulpito atsiradimo priežastis – ilgalaikė dantų nepriežiūra. Jeigu dantų ėduonis (kariesas) ilgą laiką negydomas, jis plinta vis giliau – nuo amalio į dentiną, o galiausiai pasiekia ir pulpą. Bakterijos, patekusios į pulpos ertmę, sukelia stiprų uždegimą. Be to, pulpitas gali atsirasti ir dėl mechaninių pažeidimų, pavyzdžiui, nuskilus danties vainikui ar atlikus nekokybišką plombavimą, kai infekcija patenka į danties vidų. Svarbu paminėti, kad pulpitas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus pulpitas pasireiškia staigiu, aštriu skausmu, kuris dažniausiai paūmėja naktį, reaguoja į temperatūros pokyčius (ypač į šaltį ar karštį), o skausmas gali plisti į ausį, smilkinį, žandikaulį. Lėtinis pulpitas gali turėti silpnesnius simptomus – tai ilgesnį laiką trunkantis maudimas ar diskomfortas, kuris retkarčiais sustiprėja. Tačiau ir viena, ir kita forma reikalauja profesionalaus gydymo.
Ką daryti, jei skauda dantį – pagalba namuose
Skausmas, kurį sukelia pulpitas, gali būti tokio intensyvumo, kad trukdo miegoti, dirbti ar net susikaupti. Nors namų sąlygomis išgydyti pulpito neįmanoma, galima laikinai palengvinti simptomus, kol pavyks apsilankyti pas odontologą. Tačiau būtina suprasti – tai tik laikina priemonė, o ne sprendimas. Pirmiausia rekomenduojama vartoti vaistus nuo skausmo ar uždegimo. Efektyviausi tokiais atvejais būna nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas. Jie ne tik mažina skausmą, bet ir slopina uždegiminį procesą. Taip pat gali būti naudojamas paracetamolis, tačiau jis veikia tik skausmą, be uždegimo slepinimo efekto. Svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir nevartoti vaistų dažniau nei leidžiama. Antra, galima naudoti šaltą kompresą išorinėje žando pusėje, toje vietoje, kur skauda dantį. Šaltis mažina uždegiminį atsaką ir padeda sumažinti skausmo pojūtį. Tačiau jokiu būdu negalima šildyti skaudamos vietos – karštis gali pagreitinti infekcijos plitimą. Taip pat galima skalauti burną šiltu (ne karštu!) druskos tirpalu – tai padeda sumažinti uždegimą burnos ertmėje ir gali padėti, jei kartu yra ir dantenų uždegimas. Kai kurie žmonės naudoja natūralius priešuždegiminius augalus, pavyzdžiui, ramunėlių ar šalavijų nuovirus, tačiau jų poveikis – labai ribotas ir neatstoja gydymo. Reikia pabrėžti, kad antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra netinkamas ir net pavojingas. Antibiotikai neišsprendžia pulpito problemos, nes jie negali pasiekti uždaros danties pulpos ertmės veiksmingai. Be to, savavališkas antibiotikų vartojimas gali sukelti atsparumą bakterijoms ir komplikacijas. Todėl vienintelė teisinga išeitis – kuo skubiau kreiptis į odontologą.
Kodėl būtina kuo greičiau kreiptis į odontologą?
Pulpitas – tai ne ta problema, kurią galima „ištverti“ ar tikėtis, kad praeis savaime. Tai progresuojanti infekcija, kuri, negydoma, gali sukelti rimtų pasekmių. Jei pulpos uždegimas laiku nepašalinamas, infekcija gali plisti už danties ribų į aplinkinius audinius – sukelti periodontitą (danties šaknies uždegimą), pūlinius, kaulo uždegimą (osteomielitą) ar net sistemines infekcijas, pavyzdžiui, sepsį. Tokie atvejai reikalauja ne tik dantų gydymo, bet ir chirurginės intervencijos ar gydymo ligoninėje. Be to, kuo ilgiau laukiama, tuo sudėtingesnis tampa gydymas. Pirminėje stadijoje pulpitas gali būti gydomas per vieną ar dvi procedūras – pašalinant uždegusią pulpą, išvalant ir dezinfekuojant kanalus, o vėliau – užplombuojant. Vėliau gali tekti šalinti danties šaknies viršūnę, gydyti pūlinius ar net traukti dantį. Todėl kiekvienas žmogus, pajutęs pulsuojantį, stiprėjantį danties skausmą, turi nedelsti. Geriausia – tą pačią arba kitą dieną užsirašyti pas odontologą. Dauguma odontologijos klinikų turi skubios pagalbos tvarkaraščius, leidžiančius priimti ūmiai susirgusius pacientus tą pačią dieną. Jei tokios galimybės nėra, verta kreiptis į budinčius odontologus arba pasitarti telefonu – kai kurios klinikos gali paskirti simptominiam gydymui reikalingus vaistus iki vizito.
Kaip vyksta pulpito gydymas klinikoje?
Pirmas žingsnis – tikslus diagnozavimas. Gydytojas odontologas apžiūri dantį, atlieka rentgeno nuotrauką, o prireikus – gyvybingumo testus. Tai padeda nustatyti, ar pulpa dar gyva, ar jau nekrozuota (mirusi), ar infekcija išplitusi į šaknies viršūnę. Dažniausiai taikomas gydymo būdas – endodontinis gydymas, dar vadinamas dantų kanalų gydymu. Gydytojas pašalina pažeistą pulpą, mechaniškai ir chemiškai išvalo danties kanalus, juos dezinfekuoja, o vėliau hermetiškai užplombuoja. Šiuolaikiniai metodai leidžia šį gydymą atlikti greitai, tiksliai ir neskausmingai – naudojant vietinę nejautrą, mikroskopą ar kompiuterinę diagnostiką. Kai kuriais atvejais, jei infekcija per didelė ar dantis pažeistas negrįžtamai, gydytojas gali rekomenduoti danties šalinimą. Tokiu atveju būtina vėliau suplanuoti protezavimą ar implantaciją, kad būtų atkurtas kramtymo funkcionalumas.
Prevencija – kaip išvengti pulpito?
Nors pulpitas skamba kaip bauginanti diagnozė, gera žinia ta, kad šios būklės visiškai įmanoma išvengti. Svarbiausia – laikytis tinkamos burnos higienos ir reguliariai lankytis pas odontologą. Štai keli svarbūs žingsniai prevencijai:
- Kasdienis dantų valymas du kartus per dieną su fluoro turinčia pasta – tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. Taip pat svarbu naudoti tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius, kad pašalintumėte maisto likučius ir apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų. Burnos skalavimo skysčiai gali papildyti kasdienę higieną, ypač žmonėms, linkusiems į uždegimus ar turintiems daug dantų restauracijų.
- Antras svarbus žingsnis – mityba. Sumažinkite cukraus kiekį maiste ir gėrimuose – cukrus yra pagrindinis ėduonies kaltininkas. Dažnas užkandžiavimas, ypač saldžiais produktais, padidina rūgštingumą burnoje ir skatina bakterijų dauginimąsi. Verta rinktis daugiau traškių vaisių ir daržovių, gerti pakankamai vandens.
- Trečia – reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą bent du kartus per metus. Net jei neskauda, profesionalas gali pastebėti besiformuojantį ėduonį ar dantų pažeidimus ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią pulpito atsiradimui. Profesionalus burnos higienos atlikimas taip pat padeda išvengti tiek ėduonies, tiek dantenų ligų.
- Ir pagaliau – nedelsti, jei jaučiamas diskomfortas. Net nedidelis jautrumas šalčiui ar skausmas kramtant gali būti pirmieji ženklai, kad dantis jau pažeistas. Anksti pradėtas gydymas – trumpesnis, pigesnis ir gerokai paprastesnis nei vėlyvų komplikacijų šalinimas.
Pulpitas – tai rimta dantų problema, kuri gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Nors skausmą namuose galima laikinai sumažinti vaistais ar kompresais, tai nėra tikras sprendimas. Vienintelis kelias į pasveikimą – kuo skubiau kreiptis į odontologą ir atlikti profesionalų gydymą. Tačiau geriausias būdas apsisaugoti – tai prevencija: gera burnos higiena, sąmoningas požiūris į mitybą ir reguliarūs vizitai pas odontologą. Tuomet netikėtas danties skausmas bus tik teorinė grėsmė, o ne reali problema.