Dantų protezavimas – tai danties formos ir spalvos atkūrimas. Kaip ir kiekviena odontologijos atšaka, kaip ir bet kuri procedūra, atliekama odontologijos klinikose, dantų protezavimas – gana plati sąvoka, apimanti įvairias medžiagas, taip pat sulaukianti prieštaringų nuomonių bei leidžianti ilgai domėtis ir diskutuoti.
Pirmiausia, ko gero, natūraliai kyla klausimas, koks yra šios procedūros – dantų protezavimo – tikslas. Na, suprantama, jog bene svarbiausia – šypsenos grožio atgavimas, o kartu ir labiau savimi pasitikėti leidžianti savijauta. Trumpai tariant, dantų protezavimas atliekamas tam, kad būtų atkurtas natūralus estetiškumas, pagerintos kramtymo funkcijos bei atstatytas kalbos taisyklingumas, galbūt atsiradęs dėl dantų praradimo.
Kadangi nuolat besisukant visam pasauliui viskas kinta, dantų protezavimas taip pat žengia koja kojon su naujoviškumu. Taigi šiuolaikiniai protezai gaminami tikslių, pažangių technologijų pagalba. Suprantama, jog gydytojai stengiasi pasiekti šimtaprocentinį funkcionalumą, tačiau tai tik pusė tikslo. Kita dalis – grožis bei estetika. Juk ko vertas būtų dantų protezavimas, jei po jo pacientai atrodytų tarytum išėję ne iš odontologijos klinikos, o ką tik patyrę žemės derbėjimą?
Dantų protezavimas – tai procedūra, kuri gali būti atliekama naudojant vienos iš dviejų rūšių protezus. Šie skirstomi į išimamus ir neišimamus. Neretai odontologai pataria rinktis išimamus. Jų fiksavimui skirti specialūs užraktai, sijos teleskopai ir pan. Išimami taip pat populiarūs tarp daugelio ar net visų dantų netekusių žmonių.
Neišimamus rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į porą svarbių faktorių. Dantų anatomijos ypatybės bei burnos gleivinės anatomija – lemiami veiksniai. Menkesnius pažeidimus gydytojai dažniausiai taiso šitokiu būdu: danties dalis, kurios trūksta, atnaujinama su įklotu arba užklotu. Jis pagamintas iš porceliano. Na, bet, žinoma, pasitaiko atvejų, kai defektai kiek rimtesni. Pacientas gali skųstis sąkandžio problemomis, taip pat egzistuoja ir ne visiškas dantų išsivystymas. Tuomet geriausia įstatyti dantų vainikėlį (apvalkalą, skirtą dantų formos atkūrimui virš dantenų linijos (arba uždengimui)).
Kaip ir minėta, pasaulis vietoje tikrai nestovi. Vis labiau populiarėja ir daugeliui pacientų neaiškumų nebekelia dantų implantavimas. Kuo susijęs šis procesas ir dantų protezavimas? Ogi tuo, jog pastarasis gydymas atliekamas ir šiuo atveju. Dantų protezavimas ant implantų pradedamas tada, kai šie jau būna prigiję. Naudojamos vienos iš keleto tipų dantų karūnėlės. Jos skiriamos pagal konkrečią situaciją – žandikaulis be dantų, vienoje eilėje trūksta kelių dantų, trūksta tik vieno danties.
Visais šiais atvejais dantų protezavimas vertas skirtingo aprašymo. Pradėkime nuo paminėto paskiausiai – kai trūksta tik vieno danties. Galima teigti, jog šis atvejis – palyginti nesunkus. Jei atliekamas paprastas dantų protezavimas, šlifuojami greta esantys sveiki dantys. Jei to vengiate, geriau pasirinkite protezavimą ne su dantų tiltu, o protezavimą implantais. Matematika taip pat nesudėtinga – vienas implantas – vieno danties atstatymui.
Dantų protezavimas implantais, kai žandikaulyje išvis nėra dantų atliekamas su šešiais implantais. Skamba galbūt ir sudėtingiau, tačiau pagalvokite, koks rezultatas laukia – pasitikėjimas savimi, pilnavertiškas valgymas ir šypsena, nudžiuginanti ne vieną žmogų.
Galiausiai – kelių dantų protezavimas. Reikia bent dviejų implantų. Ant jų gydytojas deda dantų karūnėlių tiltelį. Implantų skaičius priklauso nuo trūkstamų dantų skaičiaus.
Apskritai dantų protezavimas nėra itin sudėtingas gydymo procesas. Turėtų pakakti trijų keturių vizitų odontologijos klinikoje. Tai galimybė atgauti pasitikėjimą ir grožį, o dantų protezavimas implantais – įrodymas, kaip ištobulėjusi odontologija.